Naujas įstatymas išgėrusiems už vairo!

loading...


     

    Kelių eismo taisyklės nustato: draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Deja, statistika byloja ką kita. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2010 m. įvyko 243 eismo įvykiai, 2009 m. – 312, 2008 m. – 509. Eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės bėgant metams mažėja, tačiau vis tiek išlieka pakankamai didelis. Vienas iš veiksnių, padedančių reguliuoti eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaiči
    Transporto priemonės vairuotojas turi 3 esmines pareigas, susijusias su alkoholio vartojimo prie vairo prevencija, kurias nustato Kelių eismo taisyklės ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas:

    Vairuotojas neturi teisės vairuoti neblaivus.
    Vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.
    Po eismo įvykio vairuotojas privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
    Šias pareigas pažeidus, vairuotojui atsiranda administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsakomybė pagal civilinę teisę taip pat yra galima, jei vairavimu išgėrus, padaroma turtinė ar neturtinė žala nukentėjusiųjų turtui ar sveikatai. Tokiu atveju, tokie asmenys turi teisę tokią žalą iš kaltininko prisiteisti. Baužiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtinta, tačiau yra įregistruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektas, kuriuo, be kita ko, siūloma asmenims, kurie neturėjo teisės vairuoti, tačiau vairavo apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vairuotojams, kurie vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba vartojo alkoholio, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo taikyti baudžiamąją atsakomybę skiriant viešuosius darbus, baudą arba areštą.

    Pagal Lietuvoje galiojančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas atsakomybės už vairavimą išgėrus dydis priklauso nuo kelių veiksnių: vairavimo stažo, neblaivumo laipsnio, transporto priemonės maksimalios leidžiamos masės.

    Svarbiausias iš šių veiksnių yra neblaivumo laipsnis. Skiriamas lengvas, vidutinis ir sunkus neblaivumo laipsnis. Lengvas neblaivumo laipsnis priklausomai nuo asmenų kategorijos skiriasi. Transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairuotojų ir vairuotojų, neturinčių 2 metų stažo, lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis laikomas nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės. Visų kitų asmenų – nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Atitinkamai pirmajai asmenų kategorijai vidutinis neblaivumo laipsnis yra nuo 0,41 promilės iki 2,5 promilės, o antrajai – nuo 1,51 iki 2,5 promilės. Visiems asmenims sunkus neblaivumo laipsnis yra nuo 2,51 promilės ir daugiau.

    Taigi, už pirmosios pareigos pažeidimą (vairavimas esant neblaiviam), kai yra lengvas girtumo laipsnis, transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairavimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 Lt; vairuotojams, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų – nuo 800 iki 1000 Lt; visiems kitiems – baudą nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 1 m. 6 mėn.



    loading...

Facebook skaitovų komentarai: